urgzti

urgzti
ur̃gzti, ur̃zgia (ur̃zga BŽ66, ur̃gzgia), ur̃zgė (ur̃gzgė) intr. Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KIbII30(Lkm) 1. KŽ, LKVI389, Mš, Šlč, Vb, Krs, LTR(Ob), Snt, Dkš, LTR(Grk), Tl, Prk piktai birbti, niurnėti (ppr. apie šunį): Šuo urzgia – nori įkąst Lnkv. Ur̃zga, ka pamato svetimą, i loti pradeda End. Gula šuo an tų piningų, o jei tik eini arčiau – ur̃zga (ps.) Všv. Iš pastalės urgzdamas puolė margas šuo K.Saj. Šuniukas ima baugiai urgzti J.Ap. Šuo prie lakalo ur̃zga Krkl. Kas ateis, kad šuo urzgia Mrj. Šuva urzgė, šiaušė kudlą, norėdamas pulti M.Katil. Vilkas įnirtusiai urzgia ir dantis rodo B.Sruog. Lokys piktai urzgia rš. Susimetę krūvon, drambliai marma, urzgia sp. | Einav veizėti, kas tūs slastūs ur̃zga End. Urzgia (rėkia) zuikis baisiai garsiai, gailiai uhu hu hu uu Lp. ^ Urzgia kaip šuo su kaulu PPr432. Urzgia kaip šuva, kaulą grauždamas LTR(Vdšk). Nagines suėdė i ant aparčių ur̃zga (knarkia) Krž. 2. kelti triukšmingą garsą, burgzti, ūžti: Laukuos tik mašinos ur̃zgia, o seniau tik dainos Kvr. Visą naktį lėktuvai ur̃zgė Ėr. Neur̃gztų, tai ir nematytum tų raplanų, aukštai eina Trgn. Ur̃zgia – kas atvažiuoja Str. Malūnas urzgia dunda savo ratais I.Šein. Urzgė pjūklai, rėždamiesi į medieną ir purslodamiesi pjuvenomis rš. Keliu urgzdami ėjo tankai K.Bor. Ir mes pradėjome girdėti armotas urzgiant Pt. Urzgė kulkos kai bitelės LTR(Jz). Senelė tik verpia, tik verpia… Ratelis tik urzgia, tik urzgia… V.Krėv.║ griausti: Perkūnas urzga Šts. 3. Trk, Skd, Rdd reikšti nepasitenkinimą, bartis, burbėti, niurzgėti, bambėti: Kai neženotas, tai da niekas neur̃zgia po ausia Gs. Yra senių urzgančių̃, įsiėda visims Krš. Ka tos bobos ir ur̃zgia – vyrui nereik įkyrėt Bb. Ko čia dabar urzgì visą rytą, taryčios aš kalta, ka tu negauni atsipagiriot Skrb. Po tris kapeikas [už darbadienį] gavo, nèurzgė, gerai buvo Rdn. Susižodžiavo dėl mažmožio ir tyliai urzgė viena prieš antrą I.Simon. | refl.: Ir su šituoj vyru ur̃zgias i ur̃zgias Kls. 4. Rtr, BŽ66, KŽ, Kv gurgėti, gurgti (apie vidurius): Ur̃zgia šiandien mano pilvas Ūd. Kad pradėjo pilvas ur̃gzt, net negražu Krs. Viduriai ėmė urgzti nuo alkio LKGIII98(V.Myk-Put). Viduriai išpūsti ir tankiai urzgia A1883,139. \ urgzti; apurgzti; aturgzti; įurgzti; išurgzti; nuurgzti; paurgzti; praurgzti; suurgzti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • urgžti — ur̃gžti, ur̃žgia ( džia NdŽ), ur̃žgė ( dė NdŽ) 1. žr. urgzti 1: Neik arčiau, ba šuva jau ur̃žgia Rk. Šuo urgždamas, dantis rodydamas, bėgo artyn Mš. 2. žr. urgzti 4: Pilvas tuščias, uržgia – jis reikalauja maisto rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • urgzti — ur̃gzti vksm. Šuõ ur̃zgia – bijaũ ei̇̃ti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • urkšti — ur̃kšti, čia (ur̃škia), tė (ur̃škė) Š, DŽ, KŽ, Nm, Plv, Svn, Vdn, ùrkšti Rtr, KŽ 1. NdŽ, Vl, Brž žr. urgzti 1: Šuva pirma ur̃kščia, o paskui puola Kp. Nepuola tad jis, tik ur̃škia tas šunė Slč. Šuo urkščia – kąs, saugokis! Č. Neleisk vaiko prie… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuurgzti — nuur̃gzti, nuur̃zgia, nùurzgė intr. 1. urzgiant nuvažiuoti: Sėdom ir nuurzgėm, tinkamesnės vietos ieškodami rš. 2. KŽ pradėti urgzti (apie vidurius). urgzti; apurgzti; aturgzti; įurgzti; išurgzti; nuurgzti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apurgzti — apur̃gzti, apur̃zgia, àpurzgė tr. piktai apibarti: Pamotė podukrą dažnai apurzgia, apibumba rš. urgzti; apurgzti; aturgzti; įurgzti; išurgzti; nuurgzti; paurgzti; praurgzti; suurgzti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • arenti — arenti, ẽna, ẽno 1. intr. urgzti, narnėti: Šuva, nutvėręs už kojos, arẽna Užp. 2. intr. Ds tankiai ir daug kalbėti, erzeliuoti, erzėti. 3. refl. rietis: Jūs arẽnatės kaip šunys Ds. Vaikagaliai, nesiarenkit! An. 4. tr. erzinti, lodinti (šunį) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aturgzti — atur̃gzti, atur̃zgia, àturzgė intr. greitai priartėti, atūžti: Lakūs ir lengvi kaip paukščiai aturzgė dviračiai rš. urgzti; apurgzti; aturgzti; įurgzti; išurgzti; nuurgzti; paurgzti; praurgzti; suurgzti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bimbti — bim̃bti, ia, ė 1. intr. skleisti garsą virpinant sparnus (apie vabzdžius), zirzti, zvimbti: Juodvabalis bim̃bdamas lekia J. Širšė bim̃bė prieš lietų J. Bim̃bia kai bitelės Sln. Uodas bim̃bia, musia zim̃bia Ds. ║ išduoti panašų į vabzdžių bimbimą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • birbti — bir̃bti, ia, ė 1. intr. R, K, Kal birbyne dūduoti: Jis bir̃bia ant kulinės J. Čigonai birbynėm bir̃bė ir šokinėjo Krns. ^ Kam pūsi, kad nebirba Sim. 2. intr. zirzti, bimbti: Musė prisikabinusi bir̃bia Ut. Sparvos bir̃bdamos lakioja Nm. Bitė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • burgzti — bur̃gzti, bur̃zgia, bur̃zgė intr. 1. zvimbti, ūžti, dūzgėti: Netoli miestelio laukuose burzgė traktoriai sp. Burgzdamas gatve pralėkė motociklas sp. Netepti turbūt mašinos ratai, kad taip bur̃zgia Srv. Motinos ratelis bur̃zgia Ilg. Kai paleidžiu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”